Neformalusis ugdymas licėjuje

 

Atnaujinti dokumentai dieninėms stovykloms:

Tėvų prašymas

Tėvų sutikimas dėl dalyvavimo užsiėmimuose

Sutartis - Kadetų licėjaus ir stovyklos dalyvio

Būtinų daiktų sąrašas dieninei stovyklai

 

***

 

Atnaujinti dokumentai stacionarioms stovykloms: 

Tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo kariniuose užsiėmimuose bei prašymas 

Sutartis - Kadetų licėjaus ir stovyklos dalyvio 

Būtinų daiktų sąrašas stacionariai stovyklai


***


Neformaliojo ugdymo skyriaus 

tvarkaraštis 


***

Neformaliojo ugdymo skyriaus dokumentai:

Prašymas (priimti į neformaliojo ugdymo veiklas)

Sutikimas (dalyvauti kariniuose užsiėmimuose)

Sutartis (neformaliojo vaikų švietimo, Licėjaus ir tėvų)


 

Neformaliojo ugdymo skyriaus pasirenkamųjų užsiėmimų tvarkaraštis 2015-2016 m. m.

Neformaliojo ugdymo skyriaus veiklų programos 2013-2014 mokslo metams

Neformaliojo ugdymo skyriaus veiklos programos 2012-2013 mokslo metams, kurioms pritarta Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 

 



Užsiėmimai licėjaus Neformaliojo ugdymo skyriuje kitų mokyklų mokiniams yra mokami.

Mokesčio suma – 15 eurų. (2013 m. vasario 25 d. Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas Nr. 3-4).

Sumokėti už lankomus užsiėmimus privaloma iki kiekvieno mėnesio 5 dienos.

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 30011 7533

Bankas AB „Swedbank“

Sąskaitos numeris

LT12 7300 0100 8911 5971


 
Stovyklos

Stovyklos

Mokiniai, dalyvaujantys stovyklose, privalo pasirašyti sutartį ir prašymą dalyvauti stovykloje. Tėveliai, neplanuojantys skiepyti vaikų ir jų neskiepys, privalo sutarties apačioje parašyti, kad dėl vaikų neskiepyjimo prisiima visą atsakomybę ir padėti parašą.

Sutartis

Prašymas dalyvauti stovykloje ir sutikimas veikloms

Būtinų daiktų sąrašas stacionariai stovyklai

 

 
Veiklos sritys

Mokyklos siūlomos veiklos skirtos jaunimui, kuris siekia maksimalios gyvenimo kokybės, gerų santykių, sveikatos, harmonijos, savirealizacijos. Jomis siekiama konstruktyvaus mąstymo, emocinio raštingumo, kūrybingumo, motyvacijos, iniciatyvumo, pagarbos sau ir kitiems, tolerantiškumo, asmeninio tobulėjimo.

Žmogus gyvas judėjimu. Tiesa, iki pilnos laimės vienam pakanka įveikti atstumą nuo durų iki lango, kitam ir apvažiuoti pasaulį bus per maža. Viskas priklauso nuo mūsų poreikių, išsikeltų tikslų.

Žmogus gyvas pažinimo džiaugsmu. Tiesa, iki pilnos laimės vienam užteks „panaršyti“ internete, kitą džiugins viskas, prie ko galės prisiliesti, pajausti, išgyventi, išbandyti savo galimybes.

Gera mums kalbėti apie išgyvenimą, kai turim visko ko mums reikia. Galim nusipirkti pačius geriausius išgyvenimo įrankius, bet tai tik deklaruojamas išgyvenimo menas, o tikras išgyvenimas yra, kai neturi modernių priemonių ar net elementariausių dalykų, būtinų išgyvenimui, tačiau esi kūrybingas, drąsus ir atkaklus, turi svajones, siekius, tave supančius draugus ir bendraminčius, kurių palaikymas ir supratimas, buvimas šalia padės įveikti visas negandas ir kliūtis. Laimės suvokimas nepriklauso nuo materialinės gerovės. Laimė neturi būti tikslas. Būk laimingas siekdamas tikslo.

Noras nugali viską – žmogaus baimę, negalią ir kitas savybes, trukdančias pasiekti tikslą.

Frederick Faust sakė: „Kiekviename iš mūsų snaudžia milžinas. Kai tas milžinas nubunda, prasideda stebuklai.”

Vienas nežinomas autorius rašė: „Man nesvarbu, kur gyveni ir kiek turi pinigų. Aš noriu žinoti, ko Tu trokšti, ir ar drįsti svajoti. Manęs nedomina, ar tai, ką sakai, yra tiesa. Aš noriu žinoti, ar gerbi save taip, kad išliktum teisingas prieš patį save. Man neįdomu žinoti, kiek vargo Tu patyrei. Aš noriu žinoti, ar atrasi savyje jėgų ir ištvermės atsikelti po nesėkmių ir nevilties, nuvargęs, ir darysi tai, ką privalai. Manęs nedomina, kiek Tau metų. Aš noriu žinoti, ar turėsi drąsos apginti silpnesnį. Man nesvarbu, kas Tu esi, ar kaip čia patekai, – aš noriu žinoti, ar būsi šalia manęs, kai man labiausiai reikės tavo pagalbos, palaikymo, padrąsinimo.“

 
Priesaika

Kario priesaika, tai išskirtinės reikšmės aktas, atliekamas iškilmingoje aplinkoje, visuomenės ir artimųjų akivaizdoje. Priesaikos metu ištarti žodžiai - ne šiaip sau žodžiai. Tai žodžiai, tariami atsakingai, esant tvirtai įsitikinusiam ir pasiryžusiam būti sąžiningu, doru, garbingu ir atsakingu piliečiu. Priesaika pirmiausiai duodama ne mokyklai, ne prezidentui ir netgi ne Lietuvai. Priesaiką duodi sau, kad tavo nuostatos einant tiesos ir doros keliu, geresnio ir saugesnio gyvenimo vizijos, siekiai kurti vieningą, demokratinę, gilių tradicijų, aukštų moralinių vertybių Lietuvos visuomenę taptų realybe. Tardamas priesaikos žodžius tu iškilmingai pasižadi sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus; tausoti ir puoselėti istorinį, kraštovaizdžio bei architektūrinį Lietuvos paveldą; išsaugoti tautinį savitumą; gerbti tautos tradicijas; vykdyti pilietinę pareigą prisidedant prie Lietuvos vardo garsinimo, patrauklios, estetiškos ir tvarkingos Gimtojo krašto aplinkos kūrimo.

 

 
Karybos pagrindai

Visuomenėje dažnai karinė drausmė, pareigos atlikimas painiojamas su prievarta, aukojimasis – su savęs atsižadėjimu. Jaunuoliams, kurie nuo mažų dienų vengė sunkumų, nepatyrė materialinių nepriteklių, karinė drausmė, statutiniai reikalavimai ne vienam sukelia baimę:

  • Ødėl iki šiol nepatirto ar mažai tepatirto asmeninės laisvės apribojimo,
  • Øprarasti savo individualybę apsirengus uniformą,
  • Økarininkams vadovams,
  • Øfiziniams ir psichologiniams sunkumams,
  • Øbūti paklusniam ar sugebėti savarankiškai veikti.

Karybos pagrindai ugdo valią, ištvermę fiziniam, moraliniam ir psichologiniam krūviui, savigarbą, patriotizmą – kaip meilę Tėvynei, moko dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, skatina jaunuolius stebėti savo elgesį, suvokti jausmus ir juos valdyti, lavina emocinį intelektą – t. y. asmenines savybes, kurios padeda siekti tikslų, priimti sprendimus, kritiškai mąstyti, atsispirti neigiamiems reiškiniams, pažinti orumo, pareigos, garbės reikšmę, kuri būtina bendraujant ir siekiant didesnių tikslų. Karinių užsiėmimų metu mokiniai plėtoja savo gebėjimus, tobulina įgūdžius, įgyja savarankiškumo, patirties įvairiose gyvenimo situacijose.

 
Teisė

Yra įvairių teisės rūšių. Teisė gyventi saugioje aplinkoje yra viena iš mūsų poreikių.

Kasdieniame gyvenime reikalingas gebėjimas pasinaudoti teisinėmis žiniomis įgyvendinant ir ginant savo teises, formuojant pozityvų požiūrį į demokratinės visuomenės vertybes, gebėjimas jomis vadovautis. Tik per suvokimą, kad šiandieninei visuomenei svarbu aktyvūs ir kritiškai mąstantys piliečiai, dalyvaujantys demokratinės valstybės ir visuomenės gyvenime, suvokiantys, kaip demokratija gali padėti įgyvendinti asmeninius ir visuomeninius tikslus, suvokiama, kad įstatymai ir kitos teisės normos nėra neišvengiama duotybė.

Tik išmokę bendrauti ir bendradarbiauti ugdysime socialinius, komunikavimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kitus praktinius gebėjimus, reikalingus dalyvaujant demokratinės valstybės ir visuomenės gyvenime.

 

 
Ištvermės ir jėgos sportas

Kiekvienas nori būti gražus ir stiprus. Grožis daugiau priklauso nuo genų, tačiau stiprus gali būti kiekvienas. Noras turėti gražų ir tobulą kūną neturi tapti pagrindiniu tikslu. Parenkant tam tikrą fizinių pratimų sistemą ir treniruočių metodus galima iš anksto numatyti būsimus rezultatus. Atliekant parinktus jėgos pratimus galima harmoningai tobulinti kūno formas, kad sustiprėtų raumenys. Norint turėti visapusiškai išlavintą kūną, reikia taip pat gerinti sąnarių paslankumą, lavinti judesius, ugdyti ištvermę bei pratimais formuoti taisyklingą laikyseną.

Šios programos paskirtis –pagrindiniais jėgos ir ištvermės ugdymo metodais formuoti mokiniams kasdieniame gyvenime reikalingų fizinių ypatybių ir gebėjimų jomis pasinaudoti įgūdžius; mažinti neryžtingumą ir nervingumą; skatinti mokinio fizinio ir kūrybinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos motyvacijos poreikį; formuoti praktinius įgūdžius ir tobulinti gebėjimus; ugdyti socialinę-moralinę atsakomybę; skatinti saviraišką ir savirealizaciją; pasitikėjimą savo jėgomis, stiprinti valią, ugdyti ištvermę.

 
Kovų menai: dziudo, savigyna, karate, boksas

Visuomenėje priimta galvoti, kad kovų menai yra žiaurumą skatinantis užsiėmimas, tačiau kova – būdas apsiginti, o tai neapsieina be skausmo. Dauguma kovos būdų moko kautis tokiu pat būdu kaip ir priešininkas, tačiau netikėtai užkluptam iš to mažai naudos. Geras fizinis pasirengimas dar nėra pasirengimas iššūkiams, nenumatytoms situacijoms. Mokiniai mokomi treniruoti kūną ir ugdyti dvasią. Čia nereikalingi ypatingi fiziniai duomenys ir pasiekimai. Čia svarbiausia noras, valia ir suvokimas viso to, ką darai.

Kovų menai – nebūtinai pergalės siekimas ir tikrai ne muštynių elementai. Tai – kova su smurtu, ugdanti gebėjimą ir poreikį ginti bei apsiginti, jei reikia; atskleisti neribotas žmogaus dvasines ir fizines galimybes, kurias kovų menas gali padėti išugdyti. Savigyna lavina ne tik kūną. Tai savęs pažinimas, kova su pačiu savimi, savo silpnybėmis ir baimėmis. Tai pojūčiais paremti refleksai, skatinantys asmeninį tobulėjimą. Didžiausia ir reikšmingiausia jėga savigynoje – protinės ir psichologinės galios, leidžiančios perimti priešininko galią ir nukreipti ją prieš jį.

Mokydamiesi kovos menų (kovos technikų) istorijos, mokiniai mokosi žiniomis paremtos fiziologijos, anatomijos, psichosomatikos, kūno dinamikos, biomechanikos principų, gyvybinių sistemų, minties galios; kovos menų istorijos, kovų būdų, valdyti gyvybinę energiją. Pratybose, naudodami savigynos technikas, mokiniai mokosi suprasti, pajusti žmogų, su kuriuo stovi akis į akį; mokosi pajusti pavojų ir aplenkti jį; suvokti, kad bendraujant svarbiausia nuoširdumas, tolerancija, kantrybė, pagarba ir pasitikėjimas vieni kitais. Todėl kasdienėse gyvenimo situacijose bendraujant su aplinkiniais, draugais, artimaisiais, moksluose ir laisvalaikio metu nereikės galvoti, kaip pasielgti. Supratimas ateis per išlavintus pojūčius, išmintį bei žinias, įgytas treniruočių metu.

„Iš mokytojo širdies ėjusių žinių, supratimo ir išminties rezultatas – tikras kovos menas, savyje saugantis amžinąjį gyvenimo principą – ugdyti Žmogų“ (H. Nishiyama Budo). 

 
Judrieji sportiniai žaidimai: regbis, krepšinis, tinklinis, kvadratas, futbolas

Žmogus žaisdamas kuria kultūrą. Žaidimas - tai veikla, fizinio aktyvumo forma, tai mokymasis veikloje. Aktyvi veikla suteikia pasitenkinimo, tenkinami socialiniai poreikiai. Judrieji sportiniai žaidimai tenkina poreikį judėti, skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdo pagrindinių judesių, reikalingų kiekvienam judriajam žaidimui, įgūdžius, grūdina organizmą, lavina judesius, koordinaciją, vaiko protą, plečia akiratį, plėtoja įgūdžius, lavina gebėjimus (dėmesį, mąstymą, atmintį, vikrumą, greitumą) bei ugdo moralines savybes (moko savo veiksmus derinti su komandos nario veiksmais, savo asmeninius interesus tapatinti ir prisidėti prie visų žaidžiančiųjų interesų). Tai patraukli veiklos forma, jungianti mokymo ir žaidimo elementus. Tai smagi veikla rungtyniaujant pagal nustatytas taisykles. Vaikai pratinami savarankiškai spręsti, rasti išeitį įvairiose žaidybinėse situacijose. Taip ugdoma savitarpio pagalba, valia, drausmė ir kiti pagrindiniai charakterio bruožai. Geri tarpusavio santykiai ypač reikalingi atliekant įtampos reikalaujančias užduotis.

 
Parašiutizmas

Tai ekstremalaus sporto šaka, reikalaujanti tikslumo, atidumo, atsakingumo, tikslaus instrukcijų laikymosi. Vien žvelgiant į iš dangaus su parašiutu besileidžiantį žmogų apima adrenalino keliamas jaudulys, išliekantis iki tol, kol parašiutininko kojos pasiekia žemę.

Pažintis su parašiutu, pasiruošimas šuoliui kelia daug klausimų: „Ar sugebėsiu?“, „O jei parašiutas neišsiskleis?“, „O jei nesuvaldysiu parašiuto ir mane nuneš tolyn, nepasiekus tikslo?“ Išsamus pasirengimo šuoliui, šuolio, parašiuto valdymo ir nusileidimo instruktažas, susipažinimas su parašiutu, jo parengimu šuoliui sumažiną įtampą ir nerimą, lieka didelis smalsumas.

Pakilus lėktuvui ir sukant ratus virš nusileidimo aikštės nustembi, kokia graži ir žalia mūsų Žemė, kaip toli matyti miškai, pievos, maži nameliukai ir siūlo plonumo gatvės, mėlynos Žemės akys – ežerai, lyg šliaužianti gyvatė – vingiuota upė. Širdutė vėl neramiai suspurda, atėjus laikui šokti.

Kulminacija – trumpa nesvarumo būsena iki parašiuto išsiskleidimo, lengvas truktelėjimas ir jautiesi sklandančiu paukščiu, lengvai leisdamasis ir dairydamasis aplinkui negalėdamas patikėti, kad tai vyksta su tavimi.

Žemė palengva artėja. Susikaupi, pagal reikalavimus šiek tiek sulenki suglaustas kojas ir pajutęs po jomis Žemę skubi „gesinti“ parašiuto kupolo, kad vėjo gūsis jo nepakeltų ir nenutemptų tave pavėjui. Pajunti didžiulį palengvėjimą ir po jo sekantį palaimos jausmą.

 

 
Nacionalinės ir tarptautinės stovyklos

Karinė jaunimo stovykla – tai aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, vieta, kur kiekvienas gali išbandyti save vienu metu keliose veiklose: sudalyvauti tikrame išgyvenimo žygyje ugdant savo valią ir charakterį, rungtis komandinėse varžybose, patirti neįprastų nuotykių ekstremaliose situacijose, tobulinti kalbinius įgūdžius bendraujant su kitų šalių jaunimu.

Tai puiki galimybė nors trumpam pamiršti visus rūpesčius, atsikratyti nuobodulio, patirti bendravimo su bendraamžiais ir bendraminčiais džiaugsmą, susirasti naujų draugų.

Karinėje stovykloje sudaromos sąlygos įvairiapusei saviraiškai, jaunuolio socializacijai bei tobulėjimui, pritaikomos turimos žinios ir gebėjimai bei įgyjama nauja patirtis, išmokstama dirbti komandoje su skirtingų požiūrių, kultūrų, socialinės aplinkos jaunimu. Tai vieta, kur formuojami lyderio, sveikos gyvensenos įgūdžiai, stiprinamas atsakomybės ir pareigos jausmas, mokoma savarankiškumo, tvarkos, drausmės ir punktualumo, išgyventi lauko sąlygomis, pasitikėti komanda.

Jei nori patirti naujų įspūdžių, įvertinti savo galimybes, atrasti save kitokioje, nei įprasta, aplinkoje – tavo vieta čia.

 

 
Irklavimas - buriavimas

Tai nemažai fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujanti sporto šaka, formuojanti laivo valdymo ir valties irklavimo technikos bei būdų įgūdžius. Irklavimas- buriavimas, tai ne tik keliavimo vandeniu galimybės, bet ir gyvenimo būdas, dvasinės žmogaus harmonijos siekimas, pastabumo ir vaizduotės lavinimas, minčių ir emocinių išgyvenimų laisvė, atradimo džiaugsmas, pasitikėjimas vieni kitais ekstremaliomis situacijomis, valios ir ištvermės ugdymas.

Laivai, valtys, burlaiviai, baidarės, kanojos, plaustai – tai priemonės, sudarančios galimybes atrasti kitokį pasaulį, skatinančios poreikį išsaugoti natūralų laukinės gamtos grožį, pripildytą stebuklingais garsais, formomis ir spalvomis: paukščių čiulbesio, vandens čiurlenimo, saulės spindulių žaismo susidariusiose bangelėse, laukinių gyvūnų gyvenimo, tiltų įvairovės, paplautų medžių šaknų menišku išsiraitymu, atsivėrusių skardžių spalvingumu ir formomis, saulėlydžio žaižaruojančiu taku vandens paviršiuje.

Šia veikla siekiama ugdyti bendrąsias išgyvenimo gamtoje ir aplinkosaugines kompetencijas; formuoti individualius įvairių rūšių plaukimo priemonių valdymo įgūdžius vandens kliūčių įveikimui (akmenuoti upių slenksčiai, srovės, plaukimo priemonių apnešimas apie žemai esančius tiltus, šakų ir medžių sankaupas), tikslingam plaukimo priemonių panaudojimui suteikiant pagalbą žmogui, paukščiui, gyvūnui sunkiai prieinamose vietovėse; sveikos gyvensenos skatinimui; gamtos išteklių tausojimui.

Liaudies išmintis sako, kad niekada neįbrisi į tą pačią upę du kartus, todėl tobulėjimui ribų nėra, nes kiekvienas žingsnis suteiks vis kitokių pojūčių ir naujos patirties.

 

 
Alpinizmas ir speleologija

Alpinizmas – kopimas į sunkiai pasiekiamas viršūnes. Tai kvapą užgniaužiantis užsiėmimas, kai vieną kartą pabandęs negali sustoti. Tai nuotykiai, kurie suteikia galimybę išbandyti fizines savo galias bei intelektines savybes ekstremaliose sąlygose esant gražiam kraštovaizdžiui. Alpinistiniai įgūdžiai dažniausiai įgyjami bandymų ir klydimų keliu. Alpinizmas – nuostabūs nuotykiai bei įveikimas naujo, dar nepatirto. Kalnai nesuteikia teisės klysti, dažniausiai klaida būna pirma ir paskutinė. Aukščio ir rizikos jausmas yra laimės šaltinis, kuris suteikia galimybę pasijusti vientisa dalelyte supančios aplinkos. Bent kartą pajutęs kalnų magišką trauką žmogus vėl ir vėl sugrįš į kalnus.

Tačiau Vladas Vitkauskas yra teisus sakydamas: „Juk visai nebūtina užkopti į aukščiausią Žemėje kalną. Svarbiau – rasti savąjį Everestą gyvenime."

Speleologija – urvų tyrinėjimo mokslas. Koji Suzuki (novelė „Draustinis po vandeniu“) įsitikinimu „Speleologijos esmė glūdi ne urvų, kuriuos jau atrado kiti, tyrinėjime. Svarbiausia yra atrasti dar niekieno nepaliestą urvą ir pirmam į jį įžengti. Tai saldžiausia akimirka speleologo gyvenime“. Giliai po žeme glūdintis gamtos sukauptas turtas, sukurta gyvybė, galimybė pamatyti daugelį amžių kurtus šedevrus, pajausti amžinybės dvasią – didžiausias stebuklas, kurį gali pamatyti ir išgyventi žmogus.

Kas yra speleologas urve? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko. (Blezas Paskalis)

Taigi, kas yra speleologija?

Speleologija (sin. urvotyra) – tai mokslas, tyrinėjantis urvus (olas, ertmes, plyšius), kitaip – požeminė geografija. Tačiau speleologija vien mokslu neapsiriboja – speleologai užsiima ekstremaliu sportu, turizmu, kūryba (fotografavimu ir filmavimu po žeme), išradimais (speleo technikos tobulinimas), patiria geografinių atradimų džiaugsmą.

Ar gali Kolumbas gimti šiandien, kai žemės paviršiuje beveik nebeliko vietų, kur nebūtų įžengusi žmogaus koja?

Taip! Ir juo gali būti Tu!!!

Jei Tau patinka iššūkiai, nori atrasti kažką naujo – Tavęs laukia neatrastas požemių pasaulis, nežinomos žmonijai gyvybės formos ar net Everestas po žeme.

 

 
Šokiai: klasikiniai šokiai, gatvės šokiai, aerobika

Šokis - ne tik estetinio, meninio, dvasinio poreikio tenkinimas, bet ir fizinio aktyvumo rūšis kupina energijos, aistros, improvizacijos ir vidinio susikaupimo, turintis įdomią, savitą istoriją.

Šokis - tai kūno kalba, tai savęs išraiška, kelionė į save ir tikrojo Aš išgyvenimas, tai taika su savimi, tai harmoningiausias judėjimas, lavinantis visą kūną, tai sveikatos šaltinis, gydantis nerimą, depresiją, neviltį.

Šokis padeda apvalyti mūsų vidinį pasaulį, išlaisvinti mintis ir jausmus, atsipalaiduoti, kūrybiškai spręsti gyvenimo sunkumus, priimti ir pozityviai vertinti save, pajusti ir įsisąmoninti kūno bei proto ryšį, įsileisti į savo gyvenimą daugiau gaivos, džiaugsmo ir meilės. Judesio pagalba atpalaiduojama įtampa, aplink save skleidžiami energijos spinduliai apšviečia šalia esančius, stebinčius ir apgaubia juos žavesiu, šiluma ir jaukumu. Laisvas judesys, improvizacija – tai kaip menininko teptukas, laisvai judantis drobėje ir paliekantis ryškius tikrojo, nuolat besikeičiančio ir nepakartojamo gyvenimo kontūrus, neaprėpiamas žmogaus galimybes, sielos gelmių didybę, išminties galią, sielos ir kūno darną. Martha Graham teigė, kad “Šokis yra paslėpta sielos kalba”, o tai reiškia, kad žmogui nebūtini nieko nereiškiantys, parinkti ir apgalvoti žodžiai. Žmogus šokyje atskleidžia tai, ką galime iš tiesų suvokti ir tuo pačiu atpažinti dalį savęs.

Šokiu bei menine raiška siekiama suteikti mokiniams teorinių ir praktinių šokiams reikalingų žinių, ugdyti meninę, estetinę, socialinę kompetencijas, puoselėti judesių, scenos ir bendravimo kultūrą, teikti estetinį pasitenkinimą, kūno judesio ir emocijų darnos suvokimą, lavinti ritmo pojūtį, gracingus judesius, laikyseną, jausti ir suprasti partnerį.