Neformalusis ugdymas licėjuje

Atnaujinti dokumentai dieninėms stovykloms:

Tėvų prašymas

Tėvų sutikimas dėl dalyvavimo užsiėmimuose

Sutartis

Būtinų daiktų sąrašas dieninei stovyklai

 

***

 

Atnaujinti dokumentai stacionarioms stovykloms: 

Tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo kariniuose užsiėmimuose bei prašymas 

Sutartis

Būtinų daiktų sąrašas stacionariai stovyklai


***

 

Neformalaus ugdymo būrelių tvarkaraštis:

2018 m. balandžio mėn.


Neformaliojo ugdymo skyriaus dokumentai:

Prašymas ir sutikimas (priimti į neformaliojo ugdymo veiklas, dalyvauti kariniuose užsiėmimuose)

Sutartis (neformaliojo vaikų švietimo, Licėjaus ir tėvų)


Užsiėmimai licėjaus Neformaliojo ugdymo skyriuje kitų mokyklų mokiniams yra mokami.

Mokesčio suma – 15 eurų. (2013 m. vasario 25 d. Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas Nr. 3-4).

Sumokėti už lankomus užsiėmimus privaloma iki kiekvieno mėnesio 5 dienos.

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 30011 7533

Bankas AB „Swedbank“

Sąskaitos numeris

LT12 7300 0100 8911 5971


 
Stovyklos

Stovyklos

Mokiniai, dalyvaujantys stovyklose, privalo pasirašyti sutartį ir prašymą dalyvauti stovykloje. Tėveliai, neplanuojantys skiepyti vaikų ir jų neskiepys, privalo sutarties apačioje parašyti, kad dėl vaikų neskiepyjimo prisiima visą atsakomybę ir padėti parašą.

Sutartis

Prašymas dalyvauti stovykloje ir sutikimas veikloms.

Būtinų daiktų sąrašas stacionariai stovyklai.

 

 
Veiklos sritys

Mokyklos siūlomos veiklos skirtos jaunimui, kuris siekia maksimalios gyvenimo kokybės, gerų santykių, sveikatos, harmonijos, savirealizacijos. Jomis siekiama konstruktyvaus mąstymo, emocinio raštingumo, kūrybingumo, motyvacijos, iniciatyvumo, pagarbos sau ir kitiems, tolerantiškumo, asmeninio tobulėjimo.

Žmogus gyvas judėjimu. Tiesa, iki pilnos laimės vienam pakanka įveikti atstumą nuo durų iki lango, kitam ir apvažiuoti pasaulį bus per maža. Viskas priklauso nuo mūsų poreikių, išsikeltų tikslų.

Žmogus gyvas pažinimo džiaugsmu. Tiesa, iki pilnos laimės vienam užteks „panaršyti“ internete, kitą džiugins viskas, prie ko galės prisiliesti, pajausti, išgyventi, išbandyti savo galimybes.

Gera mums kalbėti apie išgyvenimą, kai turim visko ko mums reikia. Galim nusipirkti pačius geriausius išgyvenimo įrankius, bet tai tik deklaruojamas išgyvenimo menas, o tikras išgyvenimas yra, kai neturi modernių priemonių ar net elementariausių dalykų, būtinų išgyvenimui, tačiau esi kūrybingas, drąsus ir atkaklus, turi svajones, siekius, tave supančius draugus ir bendraminčius, kurių palaikymas ir supratimas, buvimas šalia padės įveikti visas negandas ir kliūtis. Laimės suvokimas nepriklauso nuo materialinės gerovės. Laimė neturi būti tikslas. Būk laimingas siekdamas tikslo.

Noras nugali viską – žmogaus baimę, negalią ir kitas savybes, trukdančias pasiekti tikslą.

Frederick Faust sakė: „Kiekviename iš mūsų snaudžia milžinas. Kai tas milžinas nubunda, prasideda stebuklai.”

Vienas nežinomas autorius rašė: „Man nesvarbu, kur gyveni ir kiek turi pinigų. Aš noriu žinoti, ko Tu trokšti, ir ar drįsti svajoti. Manęs nedomina, ar tai, ką sakai, yra tiesa. Aš noriu žinoti, ar gerbi save taip, kad išliktum teisingas prieš patį save. Man neįdomu žinoti, kiek vargo Tu patyrei. Aš noriu žinoti, ar atrasi savyje jėgų ir ištvermės atsikelti po nesėkmių ir nevilties, nuvargęs, ir darysi tai, ką privalai. Manęs nedomina, kiek Tau metų. Aš noriu žinoti, ar turėsi drąsos apginti silpnesnį. Man nesvarbu, kas Tu esi, ar kaip čia patekai, – aš noriu žinoti, ar būsi šalia manęs, kai man labiausiai reikės tavo pagalbos, palaikymo, padrąsinimo.“

 
Priesaika

Tai įsipareigojimų ir atsakomybės prisiėmimas už savo elgesį, veiksmus prieš tautą, šeimą, draugus, supančią aplinką. Tai vertybių visuma, moralinės nuostatos, pagal kurias žmogus gyvena, mokosi, dirba, kuria šeimą, valstybę. Tai iškilmingas momentas, kai prisiekiama būti ištikimu (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas visais gyvenimo atvejais atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus.

 

 
Karybos pagrindai

Visuomenėje dažnai karinė drausmė, pareigos atlikimas painiojamas su prievarta, aukojimasis – su savęs atsižadėjimu. Jaunuoliams, kurie nuo mažų dienų vengė sunkumų, nepatyrė materialinių nepriteklių, karinė drausmė, statutiniai reikalavimai ne vienam sukelia baimę:
- dėl iki šiol nepatirto ar mažai tepatirto asmeninės laisvės apribojimo,
- prarasti savo individualybę apsirengus uniformą,
- karininkams vadovams,
- fiziniams ir psichologiniams sunkumams,
- būti paklusniam ar sugebėti savarankiškai veikti.
Karybos pagrindai ugdo valią, ištvermę fiziniam, moraliniam ir psichologiniam krūviui, savigarbą, patriotizmą – kaip meilę Tėvynei, moko dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, skatina jaunuolius stebėti savo elgesį, suvokti jausmus ir juos valdyti, lavina emocinį intelektą – t. y. asmenines savybes, kurios padeda siekti tikslų, priimti sprendimus, kritiškai mąstyti, atsispirti neigiamiems reiškiniams, pažinti orumo, pareigos, garbės reikšmę, kuri būtina bendraujant ir siekiant didesnių tikslų. Karinių užsiėmimų metu mokiniai plėtoja savo gebėjimus, tobulina įgūdžius, įgyja savarankiškumo, patirties įvairiose gyvenimo situacijose. Įgytos bendrosios topografijos žinios padės būsimam krašto gynėjui žygiuose ir įvairiose nepažįstamose vietovėse. Mokant įvertinti vietovę pagal žemėlapį, orientuotis vietovėje su žemėlapiu ir kompasu lavės mokinių loginis mąstymas, stiprės orientaciniai įgūdžiai nustatant koordinates ir azimutus, plėsis gamtos pažinimo, prisitaikymo prie jos ir gamtos išteklių pritaikymo praktikoje žinios, formuosis komandinio darbo įgūdžiai, stiprės pastabumas, atsakomybė už priimamus sprendimus.
Jei esi ryžtingas ir ištvermingas, aktyvus ir kūrybingas, nori išmokti karinių veiksmų mūšyje, organizuoti žvalgybą ir paiešką, įrengti patrulio bazę, naudotis ryšių technika, dirbti komandoje ir jai vadovauti, sudarinėti ir analizuoti žemėlapius, kompaso ir žemėlapio pagalba orientuotis vietovėse, planuoti puolimo ir gynybos veiksmus, rengti pasalas, profesionaliai maskuotis, eiti į dieninius ir naktinius žygius su kliūčių ruožais nepriklausomai nuo oro sąlygų ar turimų priemonių, šturmuoti pastatus, išmokti išgyventi lauko sąlygomis be palapinių, degtukų (žiebtuvėlių), ateik ir išbandyk savo pasiryžimo tvirtumą, nusistatyk ištvermės ribas, pasidalink savo siekiais, idėjomis su bendraminčiais ir įgyvendink juos.

 
Lyderių ugdymas

Mokinių, galinčių kūrybingai mąstyti ir veikti netradicinėse situacijose bei įtakoti kitus asmenis, kompetencijų ugdymas; elgsenos, įtakojančios sekėjų požiūrį ir veiksmus, einant konkretaus tikslo link, formavimas; jaunų žmonių saviugdą, lyderystę, asmeninę iniciatyvą, kūrybiškumą, verslumą, ruošiant juos aktyviam ir prasmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, skatinimas; asmens  lyderystės įgūdžių, atsakingumo, neabejingumo tam, kas vyksta pasaulyje, pagarbos sau ir aplinkiniams, sugebėjimų bendrauti, spręsti problemas, domėjimosi gyvenimu ugdymas. Tai savarankiškų, savimi pasitikinčių ir aplinkinius gerbiančių mokinių ugdymas, praktinių įgūdžių formavimas, praktinių kompetencijų ugdymas.

 
Garbės būrys

Programa skirta drausmės ir etiketo įgūdžiams formuoti, tobulinti ir plėtoti; puoselėti komandinio darbo, tarpusavio bendravimo ir kūrybinės saviraiškos poreikius; aktyviai dalyvauti mokyklos ir visuomeniniame gyvenime; skatinti tautiškumą, pilietiškumą, puoselėti dvasines ir dorovines vertybes; ugdyti patriotiškumą, savigarbą ir pagarbą aplinkiniams.

 
Teisė

Programa padės mokiniams suvokti, kad įstatymai ir kitos teisės normos nėra neišvengiama duotybė, kad šiandieninei visuomenei svarbu aktyvūs ir kritiškai mąstantys piliečiai, dalyvaujantys demokratinės valstybės ir visuomenės gyvenime, suvokiantys, kaip demokratija gali padėti įgyvendinti asmeninius ir visuomeninius tikslus.
Teisės programa nėra skirta apibendrintų žinių apie visą teisės sistemą perteikimui ir negali būti vertinama nei kaip pasiruošimas specialiosioms teisės studijoms, nei kaip teisinių konsultacijų teikimo forma.
Yra įvairių teisės rūšių. Teisė gyventi saugioje aplinkoje yra viena iš mūsų poreikių.
Kasdieniame gyvenime reikalingas gebėjimas pasinaudoti teisinėmis žiniomis įgyvendinant ir ginant savo teises, formuojant pozityvų požiūrį į demokratinės visuomenės vertybes, gebėjimas jomis vadovautis. Tik per suvokimą, kad šiandieninei visuomenei svarbu aktyvūs ir kritiškai mąstantys piliečiai, dalyvaujantys demokratinės valstybės ir visuomenės gyvenime, suvokiantys, kaip demokratija gali padėti įgyvendinti asmeninius ir visuomeninius tikslus, suvokiama, kad įstatymai ir kitos teisės normos nėra neišvengiama duotybė.
Tik išmokę bendrauti ir bendradarbiauti ugdysime socialinius, komunikavimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kitus praktinius gebėjimus, reikalingus dalyvaujant demokratinės valstybės ir visuomenės gyvenime.

 
Ištvermės ir jėgos sportas

Kiekvienas nori būti gražus ir stiprus. Grožis daugiau priklauso nuo genų, tačiau stiprus gali būti kiekvienas. Noras turėti gražų ir tobulą kūną neturi tapti pagrindiniu tikslu. Parenkant tam tikrą fizinių pratimų sistemą ir treniruočių metodus galima iš anksto numatyti būsimus rezultatus. Atliekant parinktus jėgos pratimus galima harmoningai tobulinti kūno formas, kad sustiprėtų raumenys. Norint turėti visapusiškai išlavintą kūną, reikia taip pat gerinti sąnarių paslankumą, lavinti judesius, ugdyti ištvermę bei pratimais formuoti taisyklingą laikyseną.

Šios programos paskirtis - pagrindiniais jėgos ir ištvermės ugdymo metodais formuoti mokiniams kasdieniame gyvenime reikalingų fizinių ypatybių ir gebėjimų jomis pasinaudoti įgūdžius; mažinti neryžtingumą ir nervingumą; skatinti mokinio fizinio ir kūrybinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos motyvacijos poreikį; formuoti praktinius įgūdžius ir tobulinti gebėjimus; ugdyti socialinę-moralinę atsakomybę; skatinti saviraišką ir savirealizaciją; pasitikėjimą savo jėgomis, stiprinti valią, ugdyti ištvermę.

 
Savigyna

Savigyna – tai savęs pažinimas, kova su pačiu savimi, savo silpnybėmis ir baimėmis. Geras fizinis pasirengimas dar nėra pasirengimas iššūkiams, nenumatytoms situacijoms. Čia nereikalingi ypatingi fiziniai duomenys ir pasiekimai. Čia svarbiausia noras, valia ir suvokimas viso to, ką darai. Savigyna lavina ne tik kūną. Tai pojūčiais paremti refleksai, skatinantys asmeninį tobulėjimą. Didžiausia ir reikšmingiausia jėga savigynoje – protinės ir psichologinės galios, leidžiančios perimti priešininko galią ir nukreipti ją prieš jį.
Visuomenėje priimta galvoti, kad kovų menai yra žiaurumą skatinantis užsiėmimas, tačiau kova – būdas apsiginti, o tai neapsieina be skausmo. Dauguma kovos būdų moko kautis tokiu pat būdu kaip ir priešininkas, tačiau ginantis netikėtai užkluptam iš to mažai naudos. Todėl kasdienėse gyvenimo situacijose bendraujant su aplinkiniais, draugais, artimaisiais, moksluose ir laisvalaikio metu nereikės galvoti, kaip pasielgti. Supratimas ateis per išlavintus pojūčius, išmintį bei žinias, įgytas treniruočių metu.

 
Kovinis sportas: karate, klasikinis boksas, Tailando boksas

Visuomenėje priimta galvoti, kad kovų menai yra žiaurumą skatinantis užsiėmimas, tačiau kova – būdas apsiginti, o tai neapsieina be skausmo. Dauguma kovos būdų moko kautis tokiu pat būdu kaip ir priešininkas, tačiau netikėtai užkluptam iš to mažai naudos. Geras fizinis pasirengimas dar nėra pasirengimas iššūkiams, nenumatytoms situacijoms. Mokiniai mokomi treniruoti kūną ir ugdyti dvasią. Čia nereikalingi ypatingi fiziniai duomenys ir pasiekimai. Čia svarbiausia noras, valia ir suvokimas viso to, ką darai.

Kovinis sportas – nebūtinai pergalės siekimas ir tikrai ne muštynių elementai. Tai – kova su smurtu, ugdanti gebėjimą ir poreikį ginti bei apsiginti, jei reikia; atskleisti neribotas žmogaus dvasines ir fizines galimybes, kurias kovų menas gali padėti išugdyti. Savigyna lavina ne tik kūną. Tai savęs pažinimas, kova su pačiu savimi, savo silpnybėmis ir baimėmis. Tai pojūčiais paremti refleksai, skatinantys asmeninį tobulėjimą. Didžiausia ir reikšmingiausia jėga savigynoje – protinės ir psichologinės galios, leidžiančios perimti priešininko galią ir nukreipti ją prieš jį.

Mokydamiesi kovos menų (kovos technikų) istorijos, mokiniai mokosi žiniomis paremtos fiziologijos, anatomijos, psichosomatikos, kūno dinamikos, biomechanikos principų, gyvybinių sistemų, minties galios; kovos menų istorijos, kovų būdų, valdyti gyvybinę energiją. Pratybose, naudodami savigynos technikas, mokiniai mokosi suprasti, pajusti žmogų, su kuriuo stovi akis į akį; mokosi pajusti pavojų ir aplenkti jį; suvokti, kad bendraujant svarbiausia nuoširdumas, tolerancija, kantrybė, pagarba ir pasitikėjimas vieni kitais. Todėl kasdienėse gyvenimo situacijose bendraujant su aplinkiniais, draugais, artimaisiais, moksluose ir laisvalaikio metu nereikės galvoti, kaip pasielgti. Supratimas ateis per išlavintus pojūčius, išmintį bei žinias, įgytas treniruočių metu.

„Iš mokytojo širdies ėjusių žinių, supratimo ir išminties rezultatas – tikras kovos menas, savyje saugantis amžinąjį gyvenimo principą – ugdyti Žmogų“ (H. Nishiyama Budo). 

 
Judrieji sportiniai žaidimai: regbis, krepšinis, tinklinis, kvadratas, futbolas

Fizinis aktyvumas-tai mokymasis veikloje. Ši programa padeda siekti fizinės, protinės ir dvasinės asmens darnos, t.y. stiprina įvairaus amžiaus mokinių sveikatą. Apimdama įvairias asmens fizinio aktyvumo raiškos formas sudaro sąlygas jaunuoliui pažinti save ir ugdyti fizinę, bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės ir dvasinės sveikatos. Tenkina mokinių lavinimosi saviraiškos poreikius, padeda jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
Užsiėmimų metu ugdomi mokinių gebėjimai, išnaudojamos stipriausios individualios savybės atsižvelgiant į fizinį pasiruošimą ir antropometrinius matavimus, ugdomas savarankiškumas, atsakingumas, ištvermė, kantrybė, komandinio darbo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.

 
Parašiutizmas

Tai ekstremalaus sporto šaka, reikalaujanti tikslumo, atidumo, atsakingumo, tikslaus instrukcijų laikymosi. Vien žvelgiant į iš dangaus su parašiutu besileidžiantį žmogų apima adrenalino keliamas jaudulys, išliekantis iki tol, kol parašiutininko kojos pasiekia žemę.

Pažintis su parašiutu, pasiruošimas šuoliui kelia daug klausimų: „Ar sugebėsiu?“, „O jei parašiutas neišsiskleis?“, „O jei nesuvaldysiu parašiuto ir mane nuneš tolyn, nepasiekus tikslo?“ Išsamus pasirengimo šuoliui, šuolio, parašiuto valdymo ir nusileidimo instruktažas, susipažinimas su parašiutu, jo parengimu šuoliui sumažiną įtampą ir nerimą, lieka didelis smalsumas.

Pakilus lėktuvui ir sukant ratus virš nusileidimo aikštės nustembi, kokia graži ir žalia mūsų Žemė, kaip toli matyti miškai, pievos, maži nameliukai ir siūlo plonumo gatvės, mėlynos Žemės akys – ežerai, lyg šliaužianti gyvatė – vingiuota upė. Širdutė vėl neramiai suspurda, atėjus laikui šokti.

Kulminacija – trumpa nesvarumo būsena iki parašiuto išsiskleidimo, lengvas truktelėjimas ir jautiesi sklandančiu paukščiu, lengvai leisdamasis ir dairydamasis aplinkui negalėdamas patikėti, kad tai vyksta su tavimi.

Žemė palengva artėja. Susikaupi, pagal reikalavimus šiek tiek sulenki suglaustas kojas ir pajutęs po jomis Žemę skubi „gesinti“ parašiuto kupolo, kad vėjo gūsis jo nepakeltų ir nenutemptų tave pavėjui. Pajunti didžiulį palengvėjimą ir po jo sekantį palaimos jausmą.

 

 
Nacionalinės ir tarptautinės stovyklos

Karinė jaunimo stovykla – tai aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, vieta, kur kiekvienas gali išbandyti save vienu metu keliose veiklose: sudalyvauti tikrame išgyvenimo žygyje ugdant savo valią ir charakterį, rungtis komandinėse varžybose, patirti neįprastų nuotykių ekstremaliose situacijose, tobulinti kalbinius įgūdžius bendraujant su kitų šalių jaunimu.

Tai puiki galimybė nors trumpam pamiršti visus rūpesčius, atsikratyti nuobodulio, patirti bendravimo su bendraamžiais ir bendraminčiais džiaugsmą, susirasti naujų draugų.

Karinėje stovykloje sudaromos sąlygos įvairiapusei saviraiškai, jaunuolio socializacijai bei tobulėjimui, pritaikomos turimos žinios ir gebėjimai bei įgyjama nauja patirtis, išmokstama dirbti komandoje su skirtingų požiūrių, kultūrų, socialinės aplinkos jaunimu. Tai vieta, kur formuojami lyderio, sveikos gyvensenos įgūdžiai, stiprinamas atsakomybės ir pareigos jausmas, mokoma savarankiškumo, tvarkos, drausmės ir punktualumo, išgyventi lauko sąlygomis, pasitikėti komanda.

Jei nori patirti naujų įspūdžių, įvertinti savo galimybes, atrasti save kitokioje, nei įprasta, aplinkoje – tavo vieta čia.

 

 
Tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautiniai jaunimo mainai

Jaunimo poreikiai nuolat kinta. Ne kiekvienas jaunuolis sugeba nuosekliai ir atsakingai veikti vienoje srityje ilgą laiką. Nemaža dalis jaunimo nuolat ieško, kur ir kokioje veikloje dar galėtų išreikšti save, išbandyti savo galimybes, išgyventi dar nepatirtus įspūdžius. Tarptautiniai jaunimo mainai suteikia jaunimui galimybę dalyvauti tarptautinėse stovyklose, kur gausi aktyvių veiklų pasiūla, kur kiekvienas gali ne tik tenkinti savo poreikius, pasitikrinti galimybes įvairiose, nedaugeliui prieinamose veiklose, bet ir atsirinkti labiausiai tinkančias sau veiklas. Jaunimas praturtėja nauja patirtimi, išmoksta bendravimo kultūros. Projektų veiklos skirtos nuosekliam tarpkultūrinės grupės ugdymo procesui, palankios atmosferos grupėse kūrimui, bendravimo ir kalbinių įgūdžių stiprinimui, žinių apie kitų kultūrų, šalių ar socialinio sluoksnio žmones įsisavinimui, istorinių ištakų analizei, tradicijų ir papročių puoselėjimui, bendrų istorinių ir tradicijų sąsajų paieškai, fizinio aktyvumo skatinimui, kūrybiškumo ugdymui, lyderystės įgūdžių lavinimui. Organizuojamos veiklos įvairiais būdais ir metodais plėtoja Lietuvos ir kitų šalių jaunimo bendradarbiavimą bei ugdo jaunimo socialines kompetencijas, skatina tautų draugystę, abipusį pažinimą, bendravimą bei bendradarbiavimą, stiprina tarpkultūrinį dialogą.

 
Alpinizmas ir speleologija

Alpinizmas – kopimas į sunkiai pasiekiamas viršūnes. Tai kvapą užgniaužiantis užsiėmimas, kai vieną kartą pabandęs negali sustoti. Tai nuotykiai, kurie suteikia galimybę išbandyti fizines savo galias bei intelektines savybes ekstremaliose sąlygose esant gražiam kraštovaizdžiui. Alpinistiniai įgūdžiai dažniausiai įgyjami bandymų ir klydimų keliu. Alpinizmas – nuostabūs nuotykiai bei įveikimas naujo, dar nepatirto. Kalnai nesuteikia teisės klysti, dažniausiai klaida būna pirma ir paskutinė. Aukščio ir rizikos jausmas yra laimės šaltinis, kuris suteikia galimybę pasijusti vientisa dalelyte supančios aplinkos. Bent kartą pajutęs kalnų magišką trauką žmogus vėl ir vėl sugrįš į kalnus.

Tačiau Vladas Vitkauskas yra teisus sakydamas: „Juk visai nebūtina užkopti į aukščiausią Žemėje kalną. Svarbiau – rasti savąjį Everestą gyvenime."

Speleologija – urvų tyrinėjimo mokslas. Koji Suzuki (novelė „Draustinis po vandeniu“) įsitikinimu „Speleologijos esmė glūdi ne urvų, kuriuos jau atrado kiti, tyrinėjime. Svarbiausia yra atrasti dar niekieno nepaliestą urvą ir pirmam į jį įžengti. Tai saldžiausia akimirka speleologo gyvenime“. Giliai po žeme glūdintis gamtos sukauptas turtas, sukurta gyvybė, galimybė pamatyti daugelį amžių kurtus šedevrus, pajausti amžinybės dvasią – didžiausias stebuklas, kurį gali pamatyti ir išgyventi žmogus.

Kas yra speleologas urve? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko. (Blezas Paskalis)

Taigi, kas yra speleologija?

Speleologija (sin. urvotyra) – tai mokslas, tyrinėjantis urvus (olas, ertmes, plyšius), kitaip – požeminė geografija. Tačiau speleologija vien mokslu neapsiriboja – speleologai užsiima ekstremaliu sportu, turizmu, kūryba (fotografavimu ir filmavimu po žeme), išradimais (speleo technikos tobulinimas), patiria geografinių atradimų džiaugsmą.

Ar gali Kolumbas gimti šiandien, kai žemės paviršiuje beveik nebeliko vietų, kur nebūtų įžengusi žmogaus koja?

Taip! Ir juo gali būti Tu!!!

Jei Tau patinka iššūkiai, nori atrasti kažką naujo – Tavęs laukia neatrastas požemių pasaulis, nežinomos žmonijai gyvybės formos ar net Everestas po žeme.